Alexandre Guilmant (1837–1911)
•
Magnificat G-dur, op. 41 Nr. 2
Pietro Yon (1886–1943)
•
Preliudas „Rorate caeli“ iš „Advento siuitos“
Henri Nibelle (1883–1967)
•
Ave Maris Stella
Vargonuoja Gražina Trekur
Gražina Trekur 2013 m. baigė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklą,
violončelės specialybę. 2017–2023 m. studijavo vargonus Lietuvos
muzikos ir teatro akademijoje: 2021 m. įgijo bakalauro laipsnį (vargonų
pedagogai – prof. Virginija Survilaitė ir doc. dr. Balys Vaitkus), o
magistrantūros studijas baigė doc. dr. B.Vaitkaus klasėje. Nuo 2016 m. ji yra pagrindinė Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo
bažnyčios vargonininkė bei dviejų chorų vadovė. Nuo 2017 m. organizuoja kasmet vykstančias Liturginės muzikos dirbtuves. Nuo
2020 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, o nuo 2023 m. – Valdybos narė ir projekto „Vargonai vaikams“
koordinatorė.
Dietrich Buxtehude (1637–1707)
•
Choralas „Nun komm, der Heiden Heiland“, BuxWV 211
Marcel Dupré (1886–1971)
•
„Alma Redemptoris Mater“ iš ciklo „Aštuoni maži preliudai
grigališkojo choralo temomis“, op. 45 Nr. 5
Charles Tournemire (1870–1939)
•
„Dominica III“ (Adventus) iš „L'Orgue mystique/Cycle de Noël“,
op. 55 Nr. 1
César Franck (1822–1890)
•
Trys preliudai „Ave maris stella“, FWV 24/16–18
•
Offertoire (Grand chœur) fis-moll iš „L'organiste II“, FWV 24/28
Vargonuoja Gražina Kopūstienė
Gražina Kopūstienė 1989 m. baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę (mokytojo Romualdo
Gražinio klasę). 1989–2000 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, prof. Virginijos
Survilaitės klasėje, įgijo magistro laipsnį. 2010 m. stažavosi Austrijoje pas prof. Ch.Iwaną. Yra Vilniaus arkikatedros bazilikos ir
Pilaitės Šv. Juozapo parapijos vargonininkė ir chorų vadovė. Nuo 2018-ųjų – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.
Roberta Rowland-Raybold (* 1938)
•
Iš ciklo „The Beatitudes“ (Palaiminimai):
Blessed Are the Poor in Spirit (Palaiminti turintys vargdienio dvasią)
Blessed Are They That Mourn (Palaiminti liūdintys)
Blessed Are the Meek (Palaiminti romieji)
Blessed Are the Merciful (Palaiminti gailestingieji)
Blessed Are the Pure in Heart (Palaiminti tyraširdžiai)
Blessed Are They Who Are Persecuted for Righteousness' Sake
(Palaiminti persekiojami dėl teisumo)
Blessed Are You When Men Shall Revile You… Great Is Your Reward
(Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina… jūsų laukia gausus atlygis)
Vargonuoja Akvilė Kergytė
Akvilė Kergytė – Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos vargonininkė. Vargonų studijas baigė Juozo Tallat-Kelpšos
konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Virginijos Survilaitės klasė). Koncertuoja Lietuvos, Prancūzijos,
Suomijos ir Italijos bažnyčiose, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. 2023 m. buvo Grigališkojo choralo savaitės Marijampolėje
vargonininkė.
© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Projekto vadovas Balys Vaitkus.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.
Gruodžio 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
VOX ORGANI CATHEDRALIS. ADVENTO IR ŠV. KALĖDŲ MUZIKA 2025
Vilniaus arkikatedros vargonai
Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje
(pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos
pavyzdžių Lietuvoje.
Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra
ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas
paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų
skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius
vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros
vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos
vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir
vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo
šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo
dešimtmečio instrumentai.
2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų
dirbtuvės.
„Vox organi Cathedralis“
(liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų
muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje.
Advento ir Šv. Kalėdų muzika Arkikatedroje
skambės lapkričio 30 - gruodžio 28 dienomis.
Vargonuos Tomas Bakučionis, Jurgita
Kazakevičiūtė, Akvilė Kergytė, Gražina
Kopūstienė, Eglė Rudokaitė, Audra Telksnytė,
Gražina Trekur ir Balys Vaitkus,
giedos „Schola Gregoriana Vilnensis“
(vadovė Živilė Stonytė-Tamaševičienė).
Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką
Vilniaus arkikatedrai!
Daugiau informacijos:
vargonininkai@gmail.com,
https://www.facebook.com/vargonininkai/
PROGRAMA
Eglė Rudokaitė (vargonai),
Vilniaus arkikatedros bazilikos choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Živilė Stonytė-Tamaševičienė)
Jeanne Demessieux (1921–1968)
•
„Rotate Caeli“ iš 12 preliudų grigališkojo choralo temomis, op. 8 Nr. 1
Senasis Testamentas
•
Cant. Sicut cervus
•
OF Super flumina
•
Kyrie II Summe Deus
•
All Diffusa est
Dzintra Kurme-Gedroica (* 1968)
•
„Sastingušie spalvu mākoņi“ (Sustingę plunksniniai debesys) iš ciklo „Mākoņi“ (Debesys)
Naujasis Testamentas
•
CO Qui biberit aquam
•
Ant. Vidi aquam
•
Ant. Relictis igitur
Adventas
•
IN Rorate caeli
•
GR Qui sedes
•
Himnas „Ave maris stella“
René Vierne (1878–1918)
•
Trys interliudai „Ave Maris Stella“ tema (alternatim)
Eglė Rudokaitė 2017 m. baigė fortepijono specialybę ir vargonų fakultatyvą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. 2017-
2023 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų
pianistų konkurse Vilniuje laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, tais pačiais metais buvo įvertinta antrąja premija Vilniuje
vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. tapo VII-ojo Juozo Naujalio vargonininkų konkurso I-os premijos
laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus pelnė LR Prezidento
Antano Smetonos vardinę stipendiją. 2022 m. laimėjo I-ąją premiją Jūrmalos (Latvija) tarptautiniame vargonininkų konkurse. Nuo
2020 m. vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – Valdybos narė.
Nuo 2024 m. studijuoja Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, prof. dr. Martino Sanderio klasėje. 2025 m. dalyvavo
įrašant dvigubą albumą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai vargonams“.
Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Živilė Stonytė-Tamaševičienė) gyvuoja
jau daugiau nei 30 metų. Tai pagrindinis Lietuvoje choras, puoselėjantis ir atliekantis grigališkąjį choralą. Choras kas sekmadienį
gieda vakarinėse Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Per savo veiklos metus kolektyvas koncertavo Lietuvoje, Prancūzijoje,
Lenkijoje, Italijoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Choras nuolat tobulina savo meistriškumą kasmet vykstančioje
Grigališkojo choralo savaitėje (Kretingoje, Kražiuose, Pažaislyje, Soleme (Solesmes, Prancūzija), o nuo 2011 m. – Marijampolėje), į
kurią kviečiami geriausi Europos grigališkojo choralo žinovai. 2022 m. choras kartu su dirigentu Michału Sławeckiu (Lenkija) įrašė
albumą „Gaude Maria Virgo. Giesmės iš senųjų Vilniaus rankraščių“, kuriame skamba XIV–XV a. Vilniaus bernardinų rankraščių
giesmės, saugomos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Gruodžio 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Lapkričio 30 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Gruodžio 4 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Gruodžio 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
•
Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566
•
Choralas „An Wasserflüßen Babylon“, BWV 653
Vargonuoja Audra Telksnytė
Nicolas de Grigny (1672–1703)
•
„A solis ortus cardine“ iš „Livre d’orgue“:
Plein Jeu
Fugue à 5
Trio
Point d'Orgue sur les Grands Jeux
Vargonuoja Tomas Bakučionis
Marcel Dupré (1886–1971)
•
Cortège et Litanie, op. 19 Nr. 2
Charles-Marie Widor (1844–1937)
•
„Mattheus-Final“ iš „Bach‘s Memento“
Vargonuoja Balys Vaitkus
Sigfrid Karg-Elert (1877–1933)
•
Improvisation, op. 34b
Henri Mulet (1878–1967)
•
Carillon-Sortie
Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
Tomas Bakučionis 1990 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją: fortepijono specialybę – prof. Kęstučio Grybausko klasėje,
vargonus – prof. Leopoldo Digrio klasėje. 1992–1994 m. vargonus ir klavesiną studijavo Štutgarto (Vokietija) aukštojoje muzikos ir
teatro mokykloje pas prof. dr. Ludgerį Lohmanną ir prof. Joną Laukviką, įgijo klavesino specialybės magistro diplomą. Dėsto
bendrąjį fortepijoną ir vargonus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Kaip muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas
publikuojasi leidiniuose „Muzikos barai“, „7 meno dienos“ ir kt. Yra ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos narys, nuo 2017 m. –
Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys ir revizorius. 2021 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Aukštaitijos katedrų
vargonai“.
Jurgita Kazakevičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro ir magistro studijas (prof. Virginijos
Survilaitės klasė), studijavo Zalcburgo universitete „Mozarteum“ (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasė). 2005 m. baigė LMTA
vargonų aspirantūrą, įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje.
2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I-os premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I-ąją premiją
tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos ir kitų Europos
šalių bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
Nuo 2017-ųjų yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė. Dalyvavo įrašant CD „Sūduvos vargonų portretas“ (2018),
„Lietuvos istoriniai vargonai. Telšių šv. Antano Paduviečio katedra“ (2023) ir dvigubą albumą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Kūriniai vargonams“ (2025).
Audra Telksnytė 1985 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė prof. Veronikos Vitaitės fortepijono klasę, o 1987 m. –
prof. Leopoldo Digrio vargonų klasę. Tobulinosi meistriškumo kursuose Čekijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. 1988 m. tapo
tarptautinio vargonininkų konkurso Kyjive (Ukraina) laureate. Bendradarbiauja su Lietuvos solistais ir chorais. 2007 m. Buvo
J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurso (Vilnius, 2007) ir Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso (Marijampolė, 2008, 2010) žiuri
nare. Dėsto fortepijoną ir vargonus Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės
vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. - Asociacijos iždininkė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas
Naujalis. Kūriniai vargonams“.
Balys Vaitkus baigė fortepijono ir vargonų specialybes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Mariam Azizbekovos ir prof.
Leopoldo Digrio klasės), 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje (prof. Martino Haselböcko klasė).
Stažavosi Prahos menų akademijoje ir Hagos Karališkojoje konservatorijoje. 2015 m. LMTA apgynė menų daktaro laipsnį. Yra
tarptautinių konkursų Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1995) laureatas,
pastarajame konkurse pelnęs ir specialų prizą už geriausią lietuviškos muzikos atlikimą. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir
teatro akademijoje, yra Fortepijono ir vargonų katedros docentas. Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su
kameriniais ir simfoniniais orkestrais, solistais, chorais. Jo diskografijoje - 12 kompaktinių plokštelių, tarp kurių – „Žymieji Baltijos
vargonai“ (1995), „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008, 2015, 2017, 2023), visų C.Francko kūrinių vargonams dvigubas albumas
(2022) ir dvigubas albumas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai vargonams“ (2025). Nuo 2017 m. vadovauja Nacionalinei
vargonininkų asociacijai.