Alexandre Guilmant (1837–1911) Magnificat G-dur, op. 41 Nr. 2 Pietro Yon (1886–1943) Preliudas „Rorate caeli“ iš „Advento siuitos“ Henri Nibelle (1883–1967) Ave Maris Stella Vargonuoja Gražina Trekur Gražina Trekur 2013 m. baigė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklą, violončelės specialybę. 2017–2023 m. studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: 2021 m. įgijo bakalauro laipsnį (vargonų pedagogai – prof. Virginija Survilaitė ir doc. dr. Balys Vaitkus), o magistrantūros studijas baigė doc. dr. B.Vaitkaus klasėje. Nuo 2016 m. ji yra pagrindinė Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vargonininkė bei dviejų chorų vadovė. Nuo 2017 m. organizuoja kasmet vykstančias Liturginės muzikos dirbtuves. Nuo 2020 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, o nuo 2023 m. – Valdybos narė ir projekto „Vargonai vaikams“ koordinatorė.
Dietrich Buxtehude (1637–1707) Choralas „Nun komm, der Heiden Heiland“, BuxWV 211 Marcel Dupré (1886–1971) „Alma Redemptoris Mater“ iš ciklo „Aštuoni maži preliudai grigališkojo choralo temomis“, op. 45 Nr. 5 Charles Tournemire (1870–1939) „Dominica III“ (Adventus) iš „L'Orgue mystique/Cycle de Noël“, op. 55 Nr. 1 César Franck (1822–1890) Trys preliudai „Ave maris stella“, FWV 24/16–18 Offertoire (Grand chœur) fis-moll iš „L'organiste II“, FWV 24/28 Vargonuoja Gražina Kopūstienė Gražina Kopūstienė 1989 m. baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę (mokytojo Romualdo Gražinio klasę). 1989–2000 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, prof. Virginijos Survilaitės klasėje, įgijo magistro laipsnį. 2010 m. stažavosi Austrijoje pas prof. Ch.Iwaną. Yra Vilniaus arkikatedros bazilikos ir Pilaitės Šv. Juozapo parapijos vargonininkė ir chorų vadovė. Nuo 2018-ųjų – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.
Roberta Rowland-Raybold (* 1938) Iš ciklo „The Beatitudes“ (Palaiminimai): Blessed Are the Poor in Spirit (Palaiminti turintys vargdienio dvasią) Blessed Are They That Mourn (Palaiminti liūdintys) Blessed Are the Meek (Palaiminti romieji) Blessed Are the Merciful (Palaiminti gailestingieji) Blessed Are the Pure in Heart (Palaiminti tyraširdžiai) Blessed Are They Who Are Persecuted for Righteousness' Sake (Palaiminti persekiojami dėl teisumo) Blessed Are You When Men Shall Revile You… Great Is Your Reward (Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina… jūsų laukia gausus atlygis) Vargonuoja Akvilė Kergytė Akvilė Kergytė – Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos vargonininkė. Vargonų studijas baigė Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Virginijos Survilaitės klasė). Koncertuoja Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos ir Italijos bažnyčiose, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. 2023 m. buvo Grigališkojo choralo savaitės Marijampolėje vargonininkė.
© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com
Projekto vadovas Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Gruodžio 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

VOX ORGANI CATHEDRALIS. ADVENTO IR ŠV. KALĖDŲ MUZIKA 2025

Vilniaus arkikatedros vargonai

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje

(pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos

pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra

ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas

paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų

skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius

vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros

vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos

vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir

vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo

šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

„Vox organi Cathedralis“

(liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje. Advento ir Šv. Kalėdų muzika Arkikatedroje skambės lapkričio 30 - gruodžio 28 dienomis. Vargonuos Tomas Bakučionis, Jurgita Kazakevičiūtė, Akvilė Kergytė, Gražina Kopūstienė, Eglė Rudokaitė, Audra Telksnytė, Gražina Trekur ir Balys Vaitkus, giedos „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vadovė Živilė Stonytė-Tamaševičienė). Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką Vilniaus arkikatedrai! Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Eglė Rudokaitė (vargonai), Vilniaus arkikatedros bazilikos choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Živilė Stonytė-Tamaševičienė) Jeanne Demessieux (1921–1968) „Rotate Caeli“ iš 12 preliudų grigališkojo choralo temomis, op. 8 Nr. 1 Senasis Testamentas Cant. Sicut cervus OF Super flumina Kyrie II Summe Deus All Diffusa est Dzintra Kurme-Gedroica (* 1968) „Sastingušie spalvu mākoņi“ (Sustingę plunksniniai debesys) iš ciklo „Mākoņi“ (Debesys) Naujasis Testamentas CO Qui biberit aquam Ant. Vidi aquam Ant. Relictis igitur Adventas IN Rorate caeli GR Qui sedes Himnas „Ave maris stella“ René Vierne (1878–1918) Trys interliudai „Ave Maris Stella“ tema (alternatim) Eglė Rudokaitė 2017 m. baigė fortepijono specialybę ir vargonų fakultatyvą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. 2017- 2023 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, tais pačiais metais buvo įvertinta antrąja premija Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. tapo VII-ojo Juozo Naujalio vargonininkų konkurso I-os premijos laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus pelnė LR Prezidento Antano Smetonos vardinę stipendiją. 2022 m. laimėjo I-ąją premiją Jūrmalos (Latvija) tarptautiniame vargonininkų konkurse. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – Valdybos narė. Nuo 2024 m. studijuoja Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, prof. dr. Martino Sanderio klasėje. 2025 m. dalyvavo įrašant dvigubą albumą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai vargonams“. Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Živilė Stonytė-Tamaševičienė) gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Tai pagrindinis Lietuvoje choras, puoselėjantis ir atliekantis grigališkąjį choralą. Choras kas sekmadienį gieda vakarinėse Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Per savo veiklos metus kolektyvas koncertavo Lietuvoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Choras nuolat tobulina savo meistriškumą kasmet vykstančioje Grigališkojo choralo savaitėje (Kretingoje, Kražiuose, Pažaislyje, Soleme (Solesmes, Prancūzija), o nuo 2011 m. – Marijampolėje), į kurią kviečiami geriausi Europos grigališkojo choralo žinovai. 2022 m. choras kartu su dirigentu Michału Sławeckiu (Lenkija) įrašė albumą „Gaude Maria Virgo. Giesmės iš senųjų Vilniaus rankraščių“, kuriame skamba XIV–XV a. Vilniaus bernardinų rankraščių giesmės, saugomos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Gruodžio 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Lapkričio 30 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gruodžio 4 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Gruodžio 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566 Choralas „An Wasserflüßen Babylon“, BWV 653 Vargonuoja Audra Telksnytė Nicolas de Grigny (1672–1703) „A solis ortus cardine“ iš „Livre d’orgue“: Plein Jeu Fugue à 5 Trio Point d'Orgue sur les Grands Jeux Vargonuoja Tomas Bakučionis Marcel Dupré (1886–1971) Cortège et Litanie, op. 19 Nr. 2 Charles-Marie Widor (1844–1937) „Mattheus-Final“ iš „Bach‘s Memento“ Vargonuoja Balys Vaitkus Sigfrid Karg-Elert (1877–1933) Improvisation, op. 34b Henri Mulet (1878–1967) Carillon-Sortie Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė Tomas Bakučionis 1990 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją: fortepijono specialybę – prof. Kęstučio Grybausko klasėje, vargonus – prof. Leopoldo Digrio klasėje. 1992–1994 m. vargonus ir klavesiną studijavo Štutgarto (Vokietija) aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje pas prof. dr. Ludgerį Lohmanną ir prof. Joną Laukviką, įgijo klavesino specialybės magistro diplomą. Dėsto bendrąjį fortepijoną ir vargonus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Kaip muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas publikuojasi leidiniuose „Muzikos barai“, „7 meno dienos“ ir kt. Yra ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos narys, nuo 2017 m. – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys ir revizorius. 2021 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Aukštaitijos katedrų vargonai“. Jurgita Kazakevičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro ir magistro studijas (prof. Virginijos Survilaitės klasė), studijavo Zalcburgo universitete „Mozarteum“ (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasė). 2005 m. baigė LMTA vargonų aspirantūrą, įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje. 2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I-os premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I-ąją premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos ir kitų Europos šalių bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 2017-ųjų yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė. Dalyvavo įrašant CD „Sūduvos vargonų portretas“ (2018), „Lietuvos istoriniai vargonai. Telšių šv. Antano Paduviečio katedra“ (2023) ir dvigubą albumą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai vargonams“ (2025). Audra Telksnytė 1985 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė prof. Veronikos Vitaitės fortepijono klasę, o 1987 m. – prof. Leopoldo Digrio vargonų klasę. Tobulinosi meistriškumo kursuose Čekijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. 1988 m. tapo tarptautinio vargonininkų konkurso Kyjive (Ukraina) laureate. Bendradarbiauja su Lietuvos solistais ir chorais. 2007 m. Buvo J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurso (Vilnius, 2007) ir Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso (Marijampolė, 2008, 2010) žiuri nare. Dėsto fortepijoną ir vargonus Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. - Asociacijos iždininkė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“. Balys Vaitkus baigė fortepijono ir vargonų specialybes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Mariam Azizbekovos ir prof. Leopoldo Digrio klasės), 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje (prof. Martino Haselböcko klasė). Stažavosi Prahos menų akademijoje ir Hagos Karališkojoje konservatorijoje. 2015 m. LMTA apgynė menų daktaro laipsnį. Yra tarptautinių konkursų Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1995) laureatas, pastarajame konkurse pelnęs ir specialų prizą už geriausią lietuviškos muzikos atlikimą. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Fortepijono ir vargonų katedros docentas. Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su kameriniais ir simfoniniais orkestrais, solistais, chorais. Jo diskografijoje - 12 kompaktinių plokštelių, tarp kurių – „Žymieji Baltijos vargonai“ (1995), „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008, 2015, 2017, 2023), visų C.Francko kūrinių vargonams dvigubas albumas (2022) ir dvigubas albumas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai vargonams“ (2025). Nuo 2017 m. vadovauja Nacionalinei vargonininkų asociacijai.
© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.
Projekto vadovas Balys Vaitkus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Gruodžio 4 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dietrich Buxtehude (1637–1707) Choralas „Nun komm, der Heiden Heiland“, BuxWV 211 Marcel Dupré (1886–1971) „Alma Redemptoris Mater“ iš ciklo „Aštuoni maži preliudai grigališkojo choralo temomis“, op. 45 Nr. 5 Charles Tournemire (1870–1939) „Dominica III“ (Adventus) iš „L'Orgue mystique/Cycle de Noël“, op. 55 Nr. 1 César Franck (1822–1890) Trys preliudai „Ave maris stella“, FWV 24/16–18 Offertoire (Grand chœur) fis-moll iš „L'organiste II“, FWV 24/28
Vargonuoja Gražina Kopūstienė

VOX ORGANI CATHEDRALIS.

ADVENTO IR ŠV. KALĖDŲ MUZIKA 2025

„Vox organi Cathedralis“ (liet. „Katedros vargonų balsas“) - vargonų muzikos koncertai Vilniaus arkikatedroje. Advento ir Šv. Kalėdų muzika Arkikatedroje skambės lapkričio 30 - gruodžio 28 dienomis. Vargonuos Tomas Bakučionis, Jurgita Kazakevičiūtė, Akvilė Kergytė, Gražina Kopūstienė, Eglė Rudokaitė, Audra Telksnytė, Gražina Trekur ir Balys Vaitkus, giedos „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vadovė Živilė Stonytė-Tamaševičienė). Įėjimas nemokamas. Dėkojame už Jūsų auką Vilniaus arkikatedrai! Daugiau informacijos: vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

PROGRAMA

Gruodžio 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Gražina Trekur
Alexandre Guilmant (1837–1911) Magnificat G-dur, op. 41 Nr. 2 Pietro Yon (1886–1943) Preliudas „Rorate caeli“ iš „Advento siuitos“ Henri Nibelle (1883–1967) Ave Maris Stella

Gruodžio 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Akvilė Kergytė
Roberta Rowland-Raybold (* 1938) Iš ciklo „The Beatitudes“ (Palaiminimai): Blessed Are the Poor in Spirit (Palaiminti turintys vargdienio dvasią) Blessed Are They That Mourn (Palaiminti liūdintys) Blessed Are the Meek (Palaiminti romieji) Blessed Are the Merciful (Palaiminti gailestingieji) Blessed Are the Pure in Heart (Palaiminti tyraširdžiai) Blessed Are They Who Are Persecuted for Righteousness' Sake (Palaiminti persekiojami dėl teisumo) Blessed Are You When Men Shall Revile You… Great Is Your Reward (Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina… jūsų laukia gausus atlygis)

Lapkričio 30 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Eglė Rudokaitė (vargonai), Vilniaus arkikatedros bazilikos choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Živilė Stonytė-Tamaševičienė) Jeanne Demessieux (1921–1968) „Rotate Caeli“ iš 12 preliudų grigališkojo choralo temomis, op. 8 Nr. 1 Senasis Testamentas Cant. Sicut cervus OF Super flumina Kyrie II Summe Deus All Diffusa est Dzintra Kurme-Gedroica (* 1968) „Sastingušie spalvu mākoņi“ (Sustingę plunksniniai debesys) iš ciklo „Mākoņi“ (Debesys) Naujasis Testamentas CO Qui biberit aquam Ant. Vidi aquam Ant. Relictis igitur Adventas IN Rorate caeli GR Qui sedes Himnas „Ave maris stella“ René Vierne (1878–1918) Trys interliudai „Ave Maris Stella“ tema (alternatim)

Gruodžio 28 d. 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johann Sebastian Bach (1685–1750) Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566 Choralas „An Wasserflüßen Babylon“, BWV 653 Vargonuoja Audra Telksnytė Nicolas de Grigny (1672–1703) „A solis ortus cardine“ iš „Livre d’orgue“: Plein Jeu Fugue à 5 Trio Point d'Orgue sur les Grands Jeux Vargonuoja Tomas Bakučionis Marcel Dupré (1886–1971) Cortège et Litanie, op. 19 Nr. 2 Charles-Marie Widor (1844–1937) „Mattheus-Final“ iš „Bach‘s Memento“ Vargonuoja Balys Vaitkus Sigfrid Karg-Elert (1877–1933) Improvisation, op. 34b Henri Mulet (1878–1967) Carillon-Sortie Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė