© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2024

Lietuva šiemet mini įstojimo į Europos Sąjungą 20 metų sukaktį. Šia proga Vilniaus arkikatedroje bazilikoje skambės visų 27 dabartinių ES šalių: Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos kompozitorių kūriniai vargonams. Mažieji vidudienio rečitaliai vyks vasaros ketvirtadieniais nuo birželio 6 iki rugpjūčio 29 d. Pradžia - 12 val., trukmė - 20-25 min. Vargonuos Agnė Caldara, Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė-Domarkienė, Indrė Gerikaitė, Evelina Grinevič-Trenkamp, Jurgita Kazakevičiūtė, Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Gražina Trekur ir Balys Vaitkus. Daugiau informacijos: Balys Vaitkus, tel. +370 611 60151, vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios

vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje.

Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų

fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat

ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo

specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo

dešimtmečio instrumentai.

2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS VARGONAI

Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

PROGRAMA

Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Sonata vargonams Nr. 5 D-dur, op. 65: I. Andante II. Andante con moto III. Allegro maestoso Jesús Guridi (1886–1961) „El rebaño“ („Banda“) iš „Tríptico del Buen Pastor“ („Gerojo Ganytojo triptikas“) Final para gran órgano C-dur Vargonuoja Eglė Rudokaitė Eglė Rudokaitė 2017 m. baigė fortepijono specialybę Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje (mokytojos S.Mikulės klasė), vargonų fakultatyvą ten ji lankė pas mokytoją dr. Vidą Pinkevičių. 2017-2023 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Balio Vaitkaus vargonų klasėje, 2023-aisiais baigė magistrantūros studijas. Pagal ERASMUS studentų mainų programą tobulinosi Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, prof. dr. Martino Sanderio klasėje. 2016 m. J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje E.Rudokaitė laimėjo I premiją ir laureatės diplomą, tais pačiais metais buvo įvertinta antrąja premija Vilniuje vykusiame Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. 2019 m. ji tapo VII-ojo Juozo Naujalio vargonininkų konkurso I-os premijos laureate bei pelnė specialų prizą už geriausią Naujalio kūrinio interpretaciją. 2020 m. už studijų pasiekimus ji pelnė LR Prezidento Antano Smetonos vardinę stipendiją. 2022 m. laimėjo I-ąją premiją Jūrmalos (Latvija) tarptautiniame vargonininkų konkurse. 2014–2021 m. E.Rudokaitė buvo pagrindinė Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios Vilniuje vargonininkė. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, nuo 2021 m. dirba koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. – Valdybos narė.

Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Marian Sawa (1937–2005) „Lamentacje“ („Raudos“) Charles Tournemire (1870–1939) „Fresque Symphonique Sacrée“ („Simfoninė sakralinė freska“), op. 76 Nr. 2 Vargonuoja Evelina Grinevič-Trenkamp Evelina Grinevič-Trenkamp 2011 m. baigė septynmetę Trakų meno mokyklą, fortepijono specialybę. Taip pat mokėsi groti alto ragu ir buvo Trakų fanfarinio orkestro, pelniusio apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose, narė, dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose „Trakų fanfarinė savaitė“. 2011 m. kaip pianistė ji tapo tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso „Su muzika per Europą“ I vietos laureate ir koncertavo Italijos miestuose Romoje ir L’Akviloje. 2014 m. baigė fortepijono specialybę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Studijų konservatorijoje metais tobulinosi prof. Z.Ibelgaupto meistriškumo kursuose, surengė rečitalių. Nuo 2014 m. E.Grinevič-Trenkamp yra Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos vargonininkė ir dviejų jos chorų vadovė. 2019–2021 m. tobulino vargonavimo, vokalo, chorinio dirigavimo, improvizacijos, grigališkojo choralo ir kitus įgūdžius bei liturgikos žinias Nacionalinės vargonininkų asociacijos suorganizuotose Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijose. Nuo 2020 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Nuo 2022 m. studijuoja vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. dr. Balio Vaitkaus klasėje.

Birželio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Štefan Nemeth-Šamorinsky (1896–1975) „Partita profana per organo solo“, op. 78: Vitanie (Prolog) Chromaticka invencia Ostinato Finale (Epilog) Jāzeps Vītols (1863–1948) Pastoralė F-dur Aivars Kalējs (* 1951) Tokata choralo „Gloria in excelsis Deo“ tema Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė Jurgita Kazakevičiūtė 2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vargonų bakalauro studijas, 2002 m. įgijo vargonų magistro laipsnį (prof. V.Survilaitės klasė). 2001-2003 m. studijavo Zalcburgo (Austrija) universitete „Mozarteum“ pas prof. H.Metzgerį. 2005 m. baigė LMTA vargonų aspirantūrą, įgijo menų licenciato laipsnį. Tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje. J.Kazakevičiūtė dalyvavo vargonininkų konkursuose Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. 2004 m. tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso Vilniuje I-os premijos laureate, 2007 m. Vilniuje laimėjo I-ąją premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. Kaip solistė ir su įvairiais ansambliais vargonuoja Lietuvos, Austrijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos bažnyčiose, dalyvauja festivaliuose. Ji dirbo vargonininke Zalcburgo Šv. Vitalio bažnyčioje, Vilniaus Palaimintojo J.Matulaičio bažnyčioje, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Nuo 2008 m. - Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja: dėsto vargonus ir bendrąjį fortepijoną. Nuo 2017-ųjų yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė. 2018 m. dalyvavo įrašant CD „Sūduvos vargonų portretas“, 2023 m. įgrojo CD „Lietuvos istoriniai vargonai. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra“.

Liepos 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Franz Liszt (1811–1886) „Adagio“, S. 759 „Salve Regina“, S. 669/1 Petr Eben (1929–2007) Finalas iš „Sekmadienio muzikos“ („Nedělní hudba“) Vargonuoja Indrė Gerikaitė Indrė Gerikaitė groti vargonais pradėjo būdama penkiolikos, besimokydama M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau vargonus studijavo Vilniaus konservatorijoje, prof. L.Digrio klasėje. Nuo 2000-ųjų studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2007 metais įgydama magistro diplomą. I.Gerikaitė dalyvavo profesorių L.Lohmanno, G.Bovet ir kt. meistriškumo kursuose. 2004 m. I.Gerikaitė tapo J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2008 m. II-jame Jono Žuko vargonininkų konkurse pelnė II-ąją premiją ir specialųjį Latvijos vargonininkų gildijos prizą. 2010-aisiais tapo III-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso II-os premijos laureate. 2005-2015 m. I.Gerikaitė dirbo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininke ir choro vadove, 2015-2020 m. buvo Pilaitės Šv. Juozapo parapijos Vilniuje vargonininkė ir chorų vadovė. Nuo 2020 m. vargonuoja Vilniaus Aušros Vartų (Šv. Teresės) bažnyčioje. Solo, taip pat su įvairiais solistais ir chorais ji koncertavo Lietuvoje, Belgijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. 2019 m. dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“.

Liepos 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Dobrinka Tabakova (* 1980) „Diptych“ („Diptikas“): Pastoral prelude Chorale Jacques Nicolas Lemmens (1823–1881) „Prière et Risoluto“ („Malda ir Risoluto“) „Fanfares“ Vargonuoja Gražina Trekur Gražina Trekur 2013 m. baigė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklą, violončelės specialybę. 2017-2023 m. studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: 2021 m. įgijo bakalauro laipsnį (vargonų pedagogai - prof. Virginija Survilaitė ir doc. dr. Balys Vaitkus); magistrantūros studijas baigė doc. dr. B.Vaitkaus klasėje. Nuo 2016 m. ji yra pagrindinė Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vargonininkė bei dviejų chorų vadovė. Nuo 2017 m. yra kasmet vykstančių Liturginės muzikos dirbtuvių organizatorė. Nuo 2020-ųjų - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2023 m. - Valdybos narė.

Birželio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Johan Helmich Roman (1694–1758) Sinfonia da chiesa g-moll, op. 46b Eudoxia Ypsilanti (Ευδοξία Υψηλάντη, * 1980) „Muzikiniai peizažai“ („Μουσικά Τοπία“) Arvo Pärt (* 1935) „Annum per annum“ Vargonuoja Laura Gedgaudaitė-Domarkienė Laura Gedgaudaitė-Domarkienė - vargonininkė, muzikos pedagogė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Sumos choro vadovė. 2008 m. pradėjo studijuoti Klaipėdos universiteto Menų akademijoje: bakalauro laipsniu baigė solinį dainavimą, o 2014 m. įgijo muzikos pedagogikos magistro diplomą. 2013-2014 m. pagal ERASMUS programą studijavo Vokietijoje, Greifswaldo universitete (doc. Johanneso Gebhardto vargonų klasėje). Grįžusi į Lietuvą ir pradėjusi dirbti Klaipėdos universitete bei vargonuoti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, toliau tobulino profesinį meistriškumą podiplominėse studijose Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijoje (prof. Vitos Kalnciemos ir doc. Kristīnės Adamaitės vargonų klasėse). Laura Gedgaudaitė-Domarkienė koncertavo Vokietijoje, Latvijoje, Austrijoje, Italijoje. Bendradarbiavo su sopranu Valentina Vadokliene, džiazo muzikantu Sauliumi Šiaučiuliu, dirigentu Gediminu Purliu, choru „Aukuras“ ir kt. Nuo 2018 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Birželio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Niels Wilhelm Gade (1817–1890) Moderato iš „Trijų pjesių vargonams“, op. 22 Nr. 1 Dom Paul Benoit (1893–1979) „Ubi Caritas et Amor Deus Ibi Est“ „Jubilate Deo Omnis Terra“ „La Transfiguration“ Niels Wilhelm Gade Fantazija choralo „Lobet den Herren“ tema Vargonuoja Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė Vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra istorinių atlikimo praktikų propaguotoja, ypatinga jos domėjimosi sritis – XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J.S.Bachas. Magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, 2001-2003 m. studijavo Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo magistro diplomą (prof. P.Ruiter-Feenstra klasė), o 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), įgydama Muzikos menų daktaro laipsnį (prof. G.Ritchie ir Q.Faulkner klasės). Atlikėjos koncertinė veikla driekiasi per įvairias Europos šalis ir JAV, ji dalyvavo įvairiuose vargonų meistriškumo kursuose ir akademijose Švedijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Ji yra viena iš Nacionalinės vargonininkų asociacijos įkūrėjų, iki 2017 m. buvo Asociacijos generalinė sekretorė. Šiuo metu A.Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vilniaus universiteto vargonininkė ir kartu su Vidu Pinkevičiumi vadovauja VU vargonų studijai „Unda Maris“, yra „Vargonavimo paslapčių“ tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės kūrėjai.

Rugpjūčio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Charles Villiers Stanford (1852–1924) Iš ciklo „Šeši trumpi preliudai ir postliudai“, op. 105: Nr. 2 G-dur Nr. 1 F-dur Charles Camilleri (1931–2009) „L’amour de Dieu“ Ad Wammes (* 1953) „Miroir“ Charles Villiers Stanford Iš ciklo „Šeši trumpi preliudai ir postliudai“, op. 105: Nr. 6 d-moll Vargonuoja Vidas Pinkevičius Vidas Pinkevičius baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P.Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur studijavo prof. Q.Faulknerio ir G.Ritchie klasėse, apsigynė disertaciją apie improvizaciją J.S.Bacho stiliumi ir įgijo muzikos menų daktaro laipsnį. Menininkas laimėjo keletą prestižinių stipendijų ir konkursų, tarp jų – geriausio atlikėjo konkursą Rytų Mičigano universitete (2002). Jis koncertavo įvairiose Europos šalyse ir JAV, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, meistriškumo kursuose Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kaip solistas grojo su svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Kartu su žmona Aušra Motūzaite-Pinkevičiene jis dažnai atlieka vargonų duetus. 2008 m. su fleitininku Giedriumi Gelgotu įrašė pirmąją Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios vargonų ir fleitos muzikos kompaktinę plokštelę. V.Pinkevičius - vienas iš 2007 m. įkurtos Nacionalinės vargonininkų asociacijos iniciatorių, iki 2017-ųjų buvo Asociacijos vadovu. Šiuo metu V.Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas, su A.Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai „Unda Maris“. Jis yra aktyvus vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą rengdamas įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus.

Rugpjūčio 8 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Jean Sibelius (1865–1957) Simfoninė poema „Finlandia“, op. 26 Aris Antoniades (Άρης Αντωνιάδης, * 1991) Tokata ir fuga Liana Alexandra (1947–2011) Allegro veloce e caratteristico Vargonuoja Agnė Caldara (Vokietija) Agnė Caldara vargonų bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2006 m. stažavosi Olandijoje, Groningeno konservatorijoje, prof. T.Jellema’os vargonų ir prof. J.Hofmanno klavesino klasėse. Vargonininkė dalyvavo žymiausių Europos profesorių meistriškumo kursuose. 2005 m. A.Caldara pelnė III-ąją premiją J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse, 2012 m. ji tapo IV-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2011-2020 m. A.Caldara buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos, 2015-2020 m. - Aušros Vartų (Šv. Teresės) bažnyčios vargonininkė. 2017 m. ji vargonavo pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos Mišiose Vilniaus arkikatedroje, 2018 m. grojo Popiežiaus Pranciškaus aukojamų Mišių Kauno Santakoje metu. Kaip solistė ir su įvairiais kolektyvais ji koncertavo Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Lietuvoje. Nuo 2017 m. A.Caldara yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė (2017-2020 - Valdybos narė), viena iš Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijų iniciatorių, šių studijų vadovė ir lektorė (2018- 2021). Nuo 2023 m. ji yra Miuncheno (Vokietija) Šv. Jurgio bažnyčios vargonininkė.

Rugpjūčio 22 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

António Carreira (~1525 – ~1589) Canção a 4 glosada Pedro de Araujo (~1610 – ~1668) Obra de primeiro tom sobre a Salve Regina Anónimo (~ 1772) Tocata em Do menor para Voz humana e Fagote Jonas Tamulionis (* 1949) „Malda“ Vargonuoja Dovilė Savickaitė Dovilė Savickaitė 1996-2002 m. studijavo vargonus prof. L.Digrio klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2001-ųjų studijas tęsė profesoriaus Chr.Krummacherio klasėje Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija). Ten ji įgijo vargonų ir bažnytinės muzikos magistro diplomus. 2007 metais D.Savickaitė baigė prof. Jacques’o van Oortmersseno vargonų klasės magistrantūrą Olandijoje, Amsterdamo konservatorijoje. Ji dalyvavo žymių Europos vargonų profesorių M.Radulescu, M.Schmedingo, W.Zererio, L.Robilliardo, E.M.Belotti, P. van Dijko ir kt. meistriškumo kursuose. 2008 m. D.Savickaitė pelnė III premiją Lodzėje (Lenkija) vykusiame tarptautiniame J.Kucharskio vargonininkų konkurse, o 2011- aisiais tapo tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomante. Nuo 2007 m. ji yra Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkė ir choro vadovė, inicijuoja ir veda meistriškumo kursus Lietuvos bažnyčių vargonininkams. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. - Valdybos narė. 2018 m. dalyvavo įrašant CD „Sūduvos vargonų portretas“. Nuo 2021 m. yra Bažnytinės muzikos kursų projekto vadovė.

Rugpjūčio 29 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Stanko Premrl (1880–1965) Preliudij „Cerkvena koračnica“ („Bažnytinė eisena“) „Molitev („Malda“) Postludij Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Fantazija f-moll, KV 608 Vargonuoja Balys Vaitkus Balys Vaitkus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono (prof. M.Azizbekovos klasė) ir vargonų (prof. L.Digrio klasė) specialybes (1985), 1994 m. – vargonų aspirantūrą Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje (prof. M.Haselböcko klasė). Stažavosi Prahos menų akademijoje, „Académie de Sablé“, Hagos Karališkojoje konservatorijoje, Leipcigo universiteto Muzikologijos institute. 2015 m. LMTA apgynė meno daktaro laipsnį (doktorantūros studijų vadovės – prof. G.Lukšaitė-Mrázková ir prof. hab. dr. G.Daunoravičienė). B.Vaitkus – tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje (1984), Čekijoje (1989), Vokietijoje (1993) ir Lietuvoje (Tarptautinis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas Vilniuje, 1995) laureatas bei prizininkas. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono ir vargonų katedroje, docentas. Vedė meistriškumo kursus Krokuvos, Prahos, Rygos, Veimaro, Liublianos, Varšuvos aukštosiose muzikos mokyklose. Koncertuoja kaip solistas – vargonininkas ir klavesinininkas, taip pat su Lietuvos ir užsienio kameriniais bei simfoniniais orkestrais, chorais. Dalyvavo įrašant virš dešimties kompaktinių plokštelių, tarp kurių – CD „Žymieji Baltijos šalių vargonai“ (1995), „Lietuvos istoriniai vargonai“ (2008, 2015, 2017, 2023), „Sūduvos vargonų portretas“ (2018), „Vargonų laivė. Didieji C.Francko kūriniai vargonams“ (2022). Nuo 2017 m. jis yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas.

Liepos 4 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Franjo Dugan (1874–1948) Tokata g-moll Gaetano Valeri (1760–1822) Sonata Nr. 10 C-dur, op. 1 Marco Enrico Bossi (1861–1925) Scherzo g-moll Nr. 2, op. 49 Franjo Lučic (1889–1972) Fantazija e-moll Vargonuoja Diana Encienė Diana Encienė baigė fortepijono ir vargonų specialybes (pastarąją prof. Leopoldo Digrio klasėje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinosi daugelio garsiausių Europos vargonininkų meistriškumo seminaruose. Vargonininkė nuolat koncertuoja Lietuvoje bei kitose Europos šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje). Rengia solinius vargonų muzikos rečitalius bei įvairius kūrybinius projektus su garsiais Lietuvos atlikėjais - jos koncertiniais partneriais yra buvę Artūras Anusauskas, Aušra Cicėnaitė, Asta Krikščiūnaitė, Judita Leitaitė, Zbignevas Levickis, Regina Maciūtė, Liudas Mikalauskas, Jurga Šeduikytė, Regina Šilinskaitė, Irena Zelenkauskaitė ir daug kitų žinomų muzikų. Atlikėja yra dariusi įrašų Lietuvos Radijui. Dalyvavo įrašant CD „Sūduvos vargonų portretas“, taip pat išleido CD ir vinilinę plokštelę su dainininke Jurga Šeduikyte „To the Sky“. Šiuo metu D.Encienė dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Pagirių meno mokykloje. Nuo 2017 m. ji yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Liepos 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

© Nacionalinė vargonininkų asociacija
Tel: 8 611 60151 | El. paštas: vargonininkai@gmail.com

PROGRAMA

VILNIAUS ARKIKATEDROS VARGONAI

Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, firma Alexander Schuke panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. Dėl to, nors XX a. ir vyravo specifinės vargonų statybos tendencijos, Arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio, nei tipiniai neobarokiniai 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2024

Lietuva šiemet mini įstojimo į Europos Sąjungą 20 metų sukaktį. Šia proga Vilniaus arkikatedroje bazilikoje skambės visų 27 dabartinių ES šalių: Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos kompozitorių kūriniai vargonams. Mažieji vidudienio rečitaliai vyks vasaros ketvirtadieniais nuo birželio 6 iki rugpjūčio 29 d. Pradžia - 12 val., trukmė - 20-25 min. Vargonuos Agnė Caldara, Diana Encienė, Laura Gedgaudaitė- Domarkienė, Indrė Gerikaitė, Evelina Grinevič-Trenkamp, Jurgita Kazakevičiūtė, Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Gražina Trekur ir Balys Vaitkus. Daugiau informacijos: Balys Vaitkus, tel. +370 611 60151, vargonininkai@gmail.com, https://www.facebook.com/vargonininkai/
Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkikatedra bazilika.

Birželio 20 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Gražina Trekur
Dobrinka Tabakova (* 1980) „Diptych“ („Diptikas“): Pastoral prelude Chorale Jacques Nicolas Lemmens (1823–1881) „Prière et Risoluto“ („Malda ir Risoluto“) „Fanfares“

Liepos 25 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Indrė Gerikaitė
Franz Liszt (1811–1886) „Adagio“, S. 759 „Salve Regina“, S. 669/1 Petr Eben (1929–2007) Finalas iš „Sekmadienio muzikos“ („Nedělní hudba“)

Rugpjūčio 31 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Dovilė Savickaitė
António Carreira (~1525 – ~1589) Canção a 4 glosada Pedro de Araujo (~1610 – ~1668) Obra de primeiro tom sobre a Salve Regina Anónimo (~ 1772) Tocata em Do menor para Voz humana e Fagote Jonas Tamulionis (* 1949) „Malda“

Birželio 6 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Eglė Rudokaitė
Felix Mendelssohn-Bartholdy (1809–1847) Sonata vargonams Nr. 5 D-dur, op. 65: I. Andante II. Andante con moto III. Allegro maestoso Jesús Guridi (1886–1961) „El rebaño“ („Banda“) iš „Tríptico del Buen Pastor“ („Gerojo Ganytojo triptikas“) Final para gran órgano C-dur

Birželio 13 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Evelina Grinevič- Trenkamp
Marian Sawa (1937–2005) „Lamentacje“ („Raudos“) Charles Tournemire (1870–1939) „Fresque Symphonique Sacrée“ („Simfoninė sakralinė freska“), op. 76 Nr. 2

Birželio 27 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Laura Gedgaudaitė- Domarkienė
Johan Helmich Roman (1694–1758) Sinfonia da chiesa g-moll, op. 46b Eudoxia Ypsilanti (Ευδοξία Υψηλάντη, * 1980) „Muzikiniai peizažai“ („Μουσικά Τοπία“) Arvo Pärt (* 1935) „Annum per annum“

Liepos 4 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Balys Vaitkus
Stanko Premrl (1880–1965) Preliudij „Cerkvena koračnica“ („Bažnytinė eisena“) „Molitev („Malda“) Postludij Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791) Fantazija f-moll, KV 608

Liepos 11 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Diana Encienė
Franjo Dugan (1874–1948) Tokata g-moll Gaetano Valeri (1760–1822) Sonata Nr. 10 C-dur, op. 1 Marco Enrico Bossi (1861–1925) Scherzo g-moll Nr. 2, op. 49 Franjo Lučic (1889–1972) Fantazija e-moll

Liepos 18 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė
Štefan Nemeth-Šamorinsky (1896–1975) „Partita profana per organo solo“, op. 78: Vitanie (Prolog) Chromaticka invencia Ostinato Finale (Epilog) Jāzeps Vītols (1863–1948) Pastoralė F-dur Aivars Kalējs (* 1951) Tokata choralo „Gloria in excelsis Deo“ tema

Rugpjūčio 1 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Aušra Motūzaitė- Pinkevičienė
Niels Wilhelm Gade (1817–1890) Moderato iš „Trijų pjesių vargonams“, op. 22 Nr. 1 Dom Paul Benoit (1893–1979) „Ubi Caritas et Amor Deus Ibi Est“ „Jubilate Deo Omnis Terra“ „La Transfiguration“ Niels Wilhelm Gade Fantazija choralo „Lobet den Herren“ tema

Rugpjūčio 22 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Agnė Caldara (Vokietija)
Jean Sibelius (1865–1957) Simfoninė poema „Finlandia“, op. 26 Aris Antoniades (Άρης Αντωνιάδης, * 1991) Tokata ir fuga Liana Alexandra (1947–2011) Allegro veloce e caratteristico

Rugpjūčio 8 d. 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Vargonuoja Vidas Pinkevičius
Charles Villiers Stanford (1852–1924) Iš ciklo „6 trumpi preliudai ir postliudai“, op. 105: Nr. 2 G-dur Nr. 1 F-dur Charles Camilleri (1931–2009) „L’amour de Dieu“ Ad Wammes (* 1953) „Miroir“ Charles Villiers Stanford Iš ciklo „6 trumpi preliudai ir postliudai“, op. 105: Nr. 6 d-moll