Jeigu prie vieno mažorinio terachordo pridėsime kitą mažorinį tetrachordą, gausime mažorinę gamą, o tiksliau - natūralųjį mažorą. Pavyzdžiui, nuo garso C sudarykime šiuos du tetrachordus ir gausime C-dur arba Do mažorinę gamą: C, D, E, F ir G, A, H, C. Atminkite, kad atstumas nuo tarp abiejų tetrachordų yra lygus tonui (F-G). Gamos garsai yra vadinami laipsniais, t.y. gama turi 7 laipsnius. Jie žymimi romėniškais skaitmenimis (I, II, III, IV, V, VI ir VII. Viršutinis C yra I arba VIII laipsnis.

Gama turi 3 pastoviuosius laipsnius: I, III ir V. jie skamba pastoviai, stabiliai. Į nieką netraukia. Atvirkščiai, II, IV, VI ir VII laipsniai traukia į artimiausius pastoviuosius laipsnius. Pavyzdžiui, II į I arba III, IV į III arba V, VI į V, o VII į I.

Norint išmokti šią mažorinę gamą, panaudokite keturių etapų GARD sistemą: Groti, Atpažinti, Rašyti ir Dainuoti. Ji yra aprašyta čia:
http://www.vargonininkai.lt/3/post/2011/02/vidas-pinkeviius-kaip-lavinti-muzikin-klaus-pustonis-ir-tonas.html

PASTABA. Dainuodami gamos laipsnius naudokite skiemenis do (I), re (II), mi (III), fa (IV) sol (V), la (VI) ir si (VII). Taip pat pabandykite pagroti, atpažinti, parašyti ir padainuoti įvairius pastovius ir nepastoviuosius dermės laipsnių sekas, pavyzdžiui, I-II-I, I-VII-I, III-II-III, III-IV,-III, V-IV-V, V-VI-V, I-II-III-IV, IV-III-II-I, V-VI-VII-I, I-VII-VI-V, I-III-V, V-III-I ir pan.

Beje, gal jums patinka vargonai? Ar esate buvę vargonų viduje, kur telpa tūkstančiai mažų ir didelių vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.

Tetrachordas - tai keturių garsų eilė, išdėstyta laipsniškai. Jie yra pagrindas visoms dermėms ir gamoms formuoti. Tetrachordų sudėdamosios dalys yra pustonis (p), tonas (t) ir padidinta sekunda (p2). Nors pasaulio muzikoje pagal šių intervalų išsidėstyma yra žinoma net 12 skirtingų tetrachordų rūšių, mums praktiškai labiausiai naudingi bus šie 5 terachordai:
Mažorinis tetrachordas (pustonis viršuje). Jį sudaro t-t-p. Pavyzdžiui, nuo garso C mažorinis terachordas būtų: C-D-E-F.
Minorinis tetrachordas (pustonis viduryje). Jį sudaro t-p-t. Pavyzdžiui, nuo garso C minorinis tetrachordas būtų: C-D-Es-F.
Fryginis tetrachordas (pustonis apačioje). Jį sudaro p-t-t. Pavyzdžiui, nuo garso C, fryginis tetrachordas būtų: C-Des-Es-F.
Lydinis tetrachordas (tik tonai). Jį sudaro t-t-t. Pavyzdžiui, nuo garso C lydinis tetrachordas būtų: C-D-E-Fis.
Harmoninis tetrachordas (pustoniai ir viršuje, ir apačioje). Jį sudaro p-p2-p. Pavyzdžiui, nuo garso C, harmoninis tetrachordas būtų C-Des-E-F.

Norint išmokti šiuos 5 tetrachordus, panaudokite keturių etapų GARD sistemą: Groti, Atpažinti, Rašyti ir Dainuoti. Ji yra aprašyta čia:
http://www.vargonininkai.lt/3/post/2011/02/vidas-pinkeviius-kaip-lavinti-muzikin-klaus-pustonis-ir-tonas.html
Pirmiausia kiekviename etape dirbkite su visais baltais klavišais aukštyn, po to žemyn. Po to tą patį pakartokite su juodais klavišais.

Beje, gal jums patinka vargonai? Ar esate buvę vargonų viduje, kur telpa tūkstančiai mažų ir didelių vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.

Vieni iš paprasčiausių muzikos sudedamųjų dalių yra pustonis ir tonas. Jie sudaro visų tetrachordų, gamų ir dermių pagrindą. Šiandien papasakosiu, kaip galima pradėti vystyti muzikinę klausą ir mąstymą, pasitelkus pustonį ir toną.

Pustonis - tai mažiausias atstumas tarp garsų. Klaviatūroje pustonį lengvai galima atrasti tarp gretimų baltų klavišų. Pavyzdžiui, pustonis susidaro tarp E ir F bei tarp H ir C. Prie vieno pustonio pridėjus dar vieną gausime toną. Kitais žodžiais tariant, toną sudaro du pustoniai. Klaviatūroje tonas susidaro, jeigu tarp gretimų baltų klavišų telpa dar vienas juodas klavišas. Atvirkščiai, toną gausime, jeigu tarp dviejų juodų klavišų tilps dar vienas baltas klavišas. Pavyzdžiui, tarp C ir D arba tarp Cis ir Dis.

Norite lavinti muzikinę klausą per pustonį ir toną? Tam tinka akronimas GARD'u: Groti, Atpažinti, Rašyti ir Dainuoti. Pirmieji du veiksmai vysto pasyvųjį muzikinės klausos panaudojimą, o pastarieji du - aktyvųjį.

1. Groti. Pirmiausia pagrokite pustonius nuo baltų klavišų aukštyn ir žemyn melodiškai (vienas po kito abu garsus). Po to padarykite tą patį nuo juodų klavišų aukštyn ir žemyn. Toliau pakartokite minėtą pratimą, pagrodami tonus. Viską pakartokite grodami pustonius ir tonus harmoniškai (iš karto abu garsus). Pabaigoje pagrokite ir pustonius, ir tonus ne iš eilės (burtų tvarka). Nepamirškite iš pradžių pagroti pirmoje oktavoje (klaviatūros viduryje), o po to ir mažojoje oktavoje - viena oktava žemiau.

2. Atpažinti. Paprašykite draugų arba pažįstamų, kad jums pagrotų pustonius nuo įvairių klavišų aukštyn ir žemyn, o po to ir tonus. Turėtumėte stengtis atpažinti, kur skamba pustonis, o kur tonas. Jeigu neturite tokių draugų - įsirašykite į magnetofoną, diktofoną ar netgi mobilųjį telefoną pratimus, aprašytus 1 punkte (melodiškai ir harmoniškai). Po to tuos pratimus per aparatą paleiskite groti. Taip galėsite praktikuotis visiškai savarankiškai.

3. Rašyti. Užsirašius natų sąsiuvinyje smuiko raktą, penklinėje natomis užrašykite pratimus, aprašytus 1 punkte (melodiškai arba harmoniškai).

4. Dainuoti. Dabar, ką užsirašėte - padainuokite (tik melodiškai, žinoma).
Jeigu pilnai nuo visų klavišų įveiksite aukščiau aprašytus 4 muzikinės klausos ir mąstymo lavinimo būdus, pustonius ir tonus lengvai pradėsite atskirti ir sugebėsite padainuoti jau po kelių užsiėmimų.

Taigi, čiupkite mobilųjį telefoną ir pirmyn prie instrumento! O paskui būtinai čia komentaruose parašykite, kaip jums sekėsi. Jeigu kils klausimų ar neaiškumų, taip pat drąsiai klauskite.

Beje, gal jums patinka vargonai? Ar esate buvę vargonų viduje, kur telpa tūkstančiai mažų ir didelių vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.

Tai yra straipsnio apie muzikinės klausos mitus, tęsinys.  

Absoliučios klausos užtenka muzikui. Nors absoliuti klausa tikrai gali būti puiki pagalba bet kuriam muzikantui, išbaigtam muzikui jos vis tik neužtenka. Dar reikia išsivystyti vidinę ir derminę klausas.

Vidinė klausa leidžia žmogui mintyse atkurti norimus muzikos kalbos elementus, melodijas, ar net ištisus muzikos kūrinius. Žmogus turintis nepakankamai išvystytą vidinę klausą niekada negalės padainuoti norimo garso iš pradžių jo nepaniūniavęs pusbalsiu. Tą įprotį pakankamai dažnai sutinkame ir muzikantų tarpe.

Derminė klausa suteikia muzikantui galimybę girdėti ir atkurti tonacijas, dermes ir jausti, kas tonaciniu požiūriu vyksta kūrinyje. Pavyzdžiui, išsivysčius derminę klausą sugebėtume sekti kūrinyje esančius nukrypimus ir moduliacijas, girdėti reikšmingas kadencijas ir atskirti jų rūšis. Trumpai kalbant, toks žmogus sugebėtų suvokti, kaip yra sukurtas muzikos kūrinys, jis jau pats būtų tik žingsneliu atsilikęs nuo kompozitoriaus.

Suaugęs žmogus negali išsivystyti muzikinės klausos. Nors geriausia pradėti lavinti muzikinę klausą dar vaikystėje, lavinti ją galima ir reikėtų ištikrųjų visą gyvenimą. Reikia suvokti, kad klausos lavinimo ir muzikinio mąstymo rezultatai labiau priklauso nuo intensyvumo ir nuo teisingo metodo, o nebūtinai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali daug labiau išvystyti klausą, jeigu tai darys nuolat ir sistemingai, negu vaikas tai darantis tik kartą ar du kartus per savaitę (ir tai nelabai sąmoningai, ir visą laiką naudojantis fortepijoną kaip tam tikrus "ramentus").

Įsigilinus į šiuos mitus ir iš kur jie kyla, galite pradėti į muzikinės klausos lavinimą žiūrėti naujomis akimis (ir ausimis) ir pradėti lavinti muzikinę klausą. Kaip tai galima pradėti daryti, parašysiu kitą kartą. Laukite tęsinio.

Beje, gal jums patinka vargonai? Ar esate buvę vargonų viduje, kur telpa tūkstančiai mažų ir didelių vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.

Daugelį iš mūsų pradėti vystyti muzikinę klausą trukdo tam tikri per ilgą laiką susiformavę mitai arba stereotipai apie muzikinę klausą.  Neįsisamoninus, kokie gi tie mitai yra, jums bus labai sunku netgi pradėti galvoti, ar klausos lavinimas jums reikalingas. Todėl šiandien norėčiau apžvelgti mitus apie muzikinę klausą.

Žmogus gimsta su absoliučia klausa. Nors tikrai yra žmonių, kurių klausa yra labai jautri nuo mažens, vis dėlto jis tikrai dar nežino natų pavadinimų gimdamas, tiesa? Tokie žmonės paprastai tik vėliau išsiugdo absoliučią klausą, o suaugę dažnai net pamiršta kaip tai įvyko. Geriausia klausą pradėti lavinti dar ankstyvoje vaikystėje (nuo 5-6 metų). Dažnas tikriausiai esame girdėję apie japonišką Suzuki sistemą, pagal kurią vaikas pradeda groti instrumentu net nuo 3 metų. Tokie vaikai paprastai išsiugdo absoliučią klausą labai lengvai. Apie Suzuki sistemos minusus čia nerašysiu.

Žinoma, lavinti klausą galima ir neformaliai: juk daug didesnis šansas ateityje turėti puikią klausą bus, jeigu tėvai vedžios vaikus į koncertus arba sistemingai klausysis klasikinės muzikos namuose nuo mažens.

Absoliuti klausa visuomet yra gerai. Absoliuti klausa yra labai susijusi su atmintimi. Tačiau ne visuomet tai yra pranašumas muzikantui. Pavyzdžiui, pagrokite melodiją absoliutininkui tonacijoje su 6-7 ženklais ir paprašykite ją užrašyti. Tai bus tikras peilis jam. Absoliutininkas girdės Ges-dur vietoj Fis-dur, gis-moll vietoj as-moll ir atvirkščiai.

Be to, tai dažnai yra aktualu ir vargonininkams. Pavyzdžiui, jeigu klausytumėtės jums žinomo kūrinio kai kuriais istoriniais vargonais, kurie yra suderinti taip vadinamu Chorton (a apie 465 Hz) arba Kammerton (a apie 415 Hz), tuomet atsitiktų štai toks dalykas. Jūs girdėtumėte atliekamą kūrinį pustoniu aukščiau arba pustoniu žemiau, negu esate įpratę. Labai nepatogus jausmas. Į savo vėžias viskas atsistotų tik pačiam pradėjus groti.

Apie kitus muzikinės klausos mitus parašysiu kitą kartą. Sekite tinklaraštį. Susitiksime netrukus.

Beje, gal jums patinka vargonai? Ar esate buvę vargonų viduje, kur telpa tūkstančiai mažų ir didelių vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.

Norint žinoti, kaip pradėti vystyti muzikinę klausą, pirmiausia turime išsiaiškinti, kokios būna muzikinės klausos rūšys. Nors galima rasti ir daugiau klausos variantų, pagrindinės mums aktualios muzikinės klausos rūšys yra absoliuti, reliatyvi, vidinė ir derminė klausa. Būten apie tai ir norėčiau šiandien jums parašyti.

Absoliuti klausa - tai sugebėjimas padainuoti ar atskirti bet kokią natą. Įsivaizduokite - jūsų paklausia, kaip skamba Es nata, o jus NIEKO NEGALVODAMAS BUM jaą padainuojate. Arba jeigu jums kažkas pagroja bet kokia natą, bet kokiu instrumentu ir bet kokokioje oktavoje, o jūs ją IŠKARTO įvardinate. Tokią klausą turi nedidelė dalis muzikantų.

Reliatyvi klausa - tai sugebėjimas atsiskaičiuojant nuo žinomos natos, padainuoti arba atpažinti kitą natą pagal intervalinį atstumą. Pavyzdžiui, Jeigu žinote, kaip skamba C nata ir norite padainuoti Es, pagalvojate, koks intervalas yra C-Es (maža tercija) ir tada jau galite padainuoti Es. Kitas reliatyvios klausos variantas, kai žinome, kad konkretus intervalas yra kokios nors jums žinomos dainos pradžia. Pavyzdžiui, žinote, kad Lietuvos himnas prasideda grynosios kvartos intervalu. Prireikus padainuoti kvartą nuo bet kokio garso, prisimenate himno pradžią ir tada galite padainuoti tą intervalą.

Vidinė klausa - tai sugebėjimas nedainuojant viduje atkurti, įsivaizduoti, girdėti norimus garsus, muzikos kalbos elementus ar net ištisas melodijas bei muzikos kūrinius. Pavyzdžiui, Tokiu būdu kurė ir kuria visi didieji kompozitoriai. Ne prie instrumento, bet prie stalo - viduje pirmiausia girdėdami savo muziką. Toks sugebėjimas leido kurti Beethovenui net ir tada, kai jis jau išorėje nebegirdėjo garsų.

Derminė klausa - tai sugebėjimas atpažinti ir padainuoti bet kokius muzikos kalbos elementus (dermes, intervalus ir akordus) konkrečioje tonacijoje arba dermėje (nors ne visada tai yra tas pats, kap vėliau pamatysite). Pavyzdiui, jeigu jūs nieko negalvojęs sugebate padainuoti antro laipsnio kvintsekstakordą kokioje nors tonacijoje arba dar geriau nuo bet kokio garso - sveikinu - jūsų derminė klausa yra tikrai gera. Tikram pilnaverčiam muzikui iš šitų keturių sugebėjimų reikalingiausios yra derminė bei vidinė klausos rūšys.

Daugelį iš mūsų pradėti vystyti muzikinę klausą trukdo tam tikri per ilgą laiką susiformavę mitai arba stereotipai apie muzikinę klausą.  Neįsisamoninus, kokie gi tie mitai yra, jums bus labai sunku netgi pradėti galvoti, ar klausos lavinimas jums reikalingas. Tuos mitus ir aptarsime kitą kartą. Prisijunkit!

Beje, gal jums patinka vargonai? Ar esate buvę vargonų viduje, kur telpa tūkstančiai mažų ir didelių vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.